----------------
Europos „100“ šaškių veteranų čempionatai vykdomi kasmet. Veteranų čempionatuose leidžiama žaisti ne jaunesniems nei 50m. amžiaus dalyviams. Žaidžia visi (ir moterys) viename bendrame turnyre, atskirai vedama įskaita tarp trijų amžiaus grupių : 50-59; 60-69; >= 70;
ir dar atskirai tarp moterų;
Varžybų vieta keičiasi. Pavyzdžiui, 2014m. čempionatas vyko Kolobžeke (Lenkija), 2015m.- Sunnny Beach (Bulgarija), 2016m. - Korbache (Vokietija) , 2017m. - Dabki (Lenkija).
Sužinojus, kad š.m. čempionatas vyks Baltarusijoje, mano nuostata dėl dalyvavimo jame buvo iš pradžių neigiama.
Tam buvo nemažai priežasčių. Mąsčiau maždaug taip:
1. Aš jau įpratau keliauti be vizų ... (Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, vykstant į ES šalis, kaip žinia, jokių vizų nebereikia ) . O čia bus papildomi rūpesčiai,- reikės gauti vizą.
2. Dalyvauti turnyre, kai šalia yra artimi draugai, visada yra smagiau (galima kartu keliauti, kartu apsigyventi ir t.t.). Deja, šį kartą bendraklubio Virgio Žutauto, pastovaus mano kolegos, dalyvaujant įvairiose varžybose, nebus...
3. Kelionė, nors ir netolima, manęs šį kartą irgi nežavėjo: reikia rūpintis kelionės bilietais, pasieny lauks pasų tikrinimas ir panašios procedūros, reiks persėsti iš vieno autobuso į kitą ...
4. Baltarusija (kaip šalis- vieta, kurioje varžybų metu būtų galima maloniai praleisti laiką, gaunant gerą viešbutį, gerą maitinimą ir pan.) išankstinėse mano prognozėse nebuvo vertinama aukštu balu.
Nieko keisto, kad, likus maždaug porai savaičių iki čempionato, turint omeny visus anksčiau pateiktus argumentus, aš nusprendžiau jame nedalyvauti.
Tačiau situacija labai greitai , kaip sakoma tokiais atvejais, "apsivertė aukštyn kojomis“ .
Organizatoriai pasistengė, kad pagrindinių rūpesčių, susijusių su kelione, neliktų. Būtent:
1. Užteko el. paštu išsiųsti užpildytą dalyvio duomenimis organizatorių atsiųstą anketą ir neliko būtinumo turėti vizą.
2. Buvo pranešta, kad dalyvių patogumui iš Vilniaus bus specialus mikroautobusas, kuris nuveš ir parveš iš Vilniaus tiesiogiai į varžybų vietą be jokių persėdimų.
Po tokių malonių staigmenų, sužinojus dar ir tai, kad iš Lietuvos būsime keturiese,- taigi, bus smagiau leisti laiką, beliko pakeisti savo sprendimą. Iš anksto pasakysiu, kad vėliau dėl to tikrai nesigailėjau (žr. pabaigą) .
Sportiniai rezultatai
-------------------------
Rungtyniaujama buvo, kaip jau tapo įprasta, 3 rungtyse: žaibas, greitosios ir pagrindinis turnyras.
Laiko kontrolė atatinkamai : 5min. partijai +3sek (už padarytą ėjimą) ; 15 min +5 sek; 80min+ 1 min.
Visuose ankstesniuose čempionatuose Lietuvos veteranų delegacija pasirodydavo gana sėkmingai.
Šiais metais, prisijungus prie jos dviems „naujai iškeptiems“ veteranams (Vaidui Stasyčiui ir Valerijui Kudriavcevui tik šiemet sukako 50 metų), tikėjomės dar svaresnių rezultatų.
Mąstėme:
„Kaip bežiūrėsi, objektyviai vertinant, azarto, sportinio pykčio ir fizinių jėgų, ypač varžyboms finišuojant, penkiasdešimtmečiai turi daugiau nei, sakysim, septyniasdešimtmečiai. O čia- naujas,„šviežias“ pastiprinimas ...“
Mūsų viltys pasiteisino tik iš dalies.
Roma Šidlauskienė užėmė planuotas prizines vietas visose trijose rungtyse tarp moterų ir tai buvo jau neblogai. Tačiau jos pačios, manau, tas ypatingai nenudžiugino : konkurencija tarp moterų buvo nedidelė, tapti čempione nei vienoje iš trijų rungčių, ką jau eilę metų iš eilės ji buvo įpratusi daryti, nepavyko.
Abu mūsų minėti šių varžybų debiutantai sužaidė visumoje neblogai, bet, įvertinus jų turimą reitingą ir jauną veteranišką amžių, tikėtasi buvo dar daugiau ( absoliučioje įskaitoje niekam iš vyrų medalių pelnyti nepavyko).
Paguoda tapo V.Stasyčio (2 kartus), V.Kudriavcevo (2 kartus) ir V.Puočiausko (3 kartus) iškovotos prizinės vietos savo amžiaus grupėse atskirose rungtyse. Iš jų bene didžiausiu laimikiu tapo V.Puočiausko iškovotas aukso medalis žaibe „60 +“ grupėje.
Atskirai norisi paminėti įdomų (deja, mūsų delegaciją nuliūdinusį) faktą.
Paskutinę varžybų dieną, žaidžiant „greitąsias“, likus trims turams iki pabaigos, turnyre pirmavo mūsiškis V.Kudriavcevas. Prieš artimiausią varžovą jis turėjo net 2 taškų persvarą. Atrodė, jog medalis Lietuvai (ir ne bet koks, o aukso) absoliučioje įskaitoje pagaliau bus iškovotas, nes praktiškai Valerai tereikėjo surinkti 2 taškus iš 6 galimų ir, turint omeny kad visą laiką jis pirmavo, koeficientas būtų jį išvedęs į pirmą vietą.
Deja, įvyko blogiausia. Man sunku spręsti, ar tai buvo Valeros noras "sužaisti su skambučiais“ (t.y. padaryti maksimalų rezultatą), ar jis paprasčiausiai neatlaikė psichologinės įtampos, tačiau finišas buvo labai nesėkmingas: pralaimėjimas, lygiosios ir vėl pralaimėjimas. To pasėkoje jis liko tik ketvirtas, neužimdamas net ir prizinės vietos.
Pagrindinio turnyro prizininkai:
I. Kostionov (Rusija,) +3 ; 2. E.Gurkov ( Rusija) +3 ; 3.J.Šaus (Izraelis) +2 (3-ias pagal koeficientą grupėje nuo 3 iki 11 vietų.)
Mūsiškių rezultatai (tarp 32 dalyvių) :
V.Stasytis +2 (3-9 vieta, pagal koef.. 5vieta) ,
V.Kudriavcev ir V.Puočiauskas po +1 (10-14 vieta, atatink. 11 ir 14 v.),
R.Šidlauskienė -50 proc; (15-19, pagal koef.15 vieta);
Žaibo turnyro prizininkai absoliučioje įskaitoje:
1. I.Kostionov (Rusija) +5; 2. Nimbi (Prancūzija) +4 ; 3. Van de Hoek (Olandija) +3 ;
Greitųjų šaškių prizininkai absoliučioje įskaitoje:
1. J.Šausas (Izraelis) +4 ; 2. I.Voorušilo (Baltarusija) +4; 3. F.Ivens (Olandija) - +3
Aš, surinkęs visose trijose rungtyse po +1, neturėjau pagrindo nei ypatingai džiaugtis, nei ypatingai liūdėti. Rezultatas, mano akimis žiūrint, yra telpantis į skalę „normaliai“.
Tiesa, pralaimėjus paskutiniame rate tiek „žaibe“, tiek pagrindiniame turnyre, nusivylimo abiem atvejais buvo... Sutikit,- prarasti aukštą vietą turnyro finiše, visada apmaudu...
Pabaigai:
-----------
Varžybų organizatoriai-šeimininkai sutiko mus labai šiltai (beje, galiu drąsiai tvirtinti , kad tai būdinga visiems veteranų čempionatams, kuriuose dalyvavau) .
Viskas (maitinimas, viešbutis, varžybų vieta) buvo praktiškai vienoje vietoje, gyvenome jaukiame gamtos prieglobstyje, miško apsuptyje, o visa tai man asmeniškai visada patinka...
Neveltui sakoma „sena meilė nerūdija“ (aš, nepaisant solidaus amžiaus, esant progai, dar mielai pamėtau į krepšį...),- todėl, sužinojęs kad gyvensime sanatorinio tipo sporto komplekse, mąsčiau: gal paimti su savimi krepšinio kamuolį. Pagalvojęs, kad Baltarusija- ne Lietuva ,t.y. ne krepšinio šalis, ir jei čia ir bus kažkokia krepšinio aikštelė, tai jinai bus su aplūžusiais krepšinio lankais ar panašiai (cha cha...), nusprendžiau kad neverta ....
Išėjęs jau pačią pirmą dieną apsižvalgyti ir išvydęs apžėlusią žole, su nusvirusiais krepšinio skydais aikštelę, mintyse nusijuokiau: na taip, aš buvau teisus...
Paėjęs truputį toliau, išvydau puikią krepšinio aikštelę su minkšta danga,
puikiais krepšinio stovais ir net su šviežiais kabančiais tinkliukais ... Beliko nustebti:
„Vo čia tai bent...! Net Lietuvoje mažai kur tokių gerų aikštelių lauke gali pamatyt...“.
Beliko gauti krepšinio kamuolį. Komplekso šeimininkai buvo supratingi ir geranoriški: iš jų gavome gerą (kas irgi maloniai nustebino) krepšinio kamuolį.
Galima tvirtinti, kad Vaidas Stasytis mano akyse pateisino savo vardą (cha cha...), nes jis, pasirodo, yra toks pat aršus krepšinio mėgėjas kaip ir aš... Todėl nieko keisto, kad mudu abu pavakares praleisdavome su pasimėgavimu mėtydami į krepšį... Ši aplinkybė irgi nemaža dalimi prisidėjo prie teigiamo šio čempionato vertinimo iš mano pozicijų...
Viešbutis (tiksliau sakant, sanatorija) komfortabilumu nepasižymėjo, bet apgyvendinimo sąlygos visumoje buvo neblogos: kaina, imant lietuviškais masteliais, nedidelė; būtinus patogumus turėjome, gyvenome po du, o kas pageidavo (tame tarpe ir aš) - niekieno netrukdomi vienutėse.
Nepaisant to, kad didelio pasirinkimo ir nebuvo, maitino mus , mano nuostabai, labai gerai : maistas buvo šviežias, skanus ir įprastas „lietuviškam“ skrandžiui (bent jau mano tai tikrai...).
Aptarnaujantis personalas buvo draugiškas ir gan geranoriškai reaguodavo į mūsų pastabas. Pavyzdžiui, Romai išreiškus pageidavimą dėl kavos, jis greitai buvo išpildytas ir po to per pusryčius visi kavos mėgėjai galėdavo ja mėgautis...
Varžybų uždaryme, įvertindamas šeimininkų geranoriškumą ir pastangas, viešai padėkojau jiems už gerą varžybų organizavimą...