"64" (šiuolaikinė versija) komandinis čempionatas

Statistika, atsiliepimai, partijų fragmentai...
Skelbti atsakymą
Vaidas Puočiauskas
Pranešimai: 41
Užsiregistravo: 2019 Rgp 04 Sek 17:21

"64" (šiuolaikinė versija) komandinis čempionatas

Standartinė Vaidas Puočiauskas » 2019 Spa 19 Šeš 16:34

Prieš keletą savaičių įvyko Lietuvos komandinis klubinis čempionatas (“64” šaškės, šiuolaikinė versija).
Pagal varžybų nuostatus komandą sudarė trys žaidėjai, atsarginių skaičius komandoje buvo neribojmas, lentų tvarką prieš kiekvieną mačą buvo galima keisti, lentose buvo žaidžiami įprastiniai mikromačai iš dviejų partijų. Pirmasis kriterijus komandos užimtai vietai nustatyti buvo “didieji” taškai (už laimėtą susitikimą komanda gauna 2 taškus, už lygiąsias-1 tašką, už pralaimėtą susitikimą -0 taškų); pirmasis papildomas kriterijus, surinkus lygiai “didžiųjų” taškų, buvo komandos narių surinkti “mažieji” taškai-už laimėtą lentoje mikromačą (nesvarbu kokiu rezultatu) komanda gaudavo 2 “mažuosius” taškus, už lygiąsias- 1 “mažąjį” tašką, už pralaimėtą mikromačą (nesvarbu kokiu rezultatu)- 0 taškų.

Komandų šį kartą buvo nedaug, bet visos jos yra lyderės Lietuvos klubų tarpe, todėl intrigos netrūko. Dar daugiau: čempionate buvo ne tik intriga, bet sulaukėme ir šiokių-tokių staigmenų. Intrigą sudarė tai, jog beveik kiekvienas iš trijų favoritų (“Vitražas”, “Verdenė”,” Riešutas”) galėjo tikėtis (ir ne be pagrindo) sėkmės čempionate. Šių komandų sudėtys: “Verdenė” (A.Norvaišas, V.Aleknavičius, A.Plaksij, Ž.Lipkevičius, A.Kovalevskij), “Vitražas” (S.Smaidrys, D.Norkus, V.Kudriavcev), “Riešutas”(A.Domčev, V.Puočiauskas, Ž.Mieldažys) rodė, jog bet kuri komanda gali laimėti viena prieš kitą, ir tai nebus didelė staigmena. Gal šiek tiek kukliau pries varžybų startą buvo vertinami Jaunimo komandos (V.Golubajev, E.Aleksandravičius,E.Batkovskaja) šansai, bet net ir ji, atrodė, palankiai susiklosčius aplinkybėms, galėjo sėkmingai sužaisti su kažkuriuo iš minėtų trijų favoritų. Beje, taip ir atsitiko.

Pirmieji du ratai didelių netikėtumų neatnešė. Komandinių susitikimų rezultatai : “Riešutas”- Jaunimo klubas 4:2, “Vitražas”-“Verdenė- 6:0;
“ Riešutas”-“Verdenė “ 2:4; “Vitražas”-Jaunimo klubas 4:2; perdaug nestebino. Vienintelis šiek tiek šokiruojantis rezultatas, žiūrint iš šono, atrodė sausa “Vitražo” pergalė rezultatu 6:0 prieš “Verdenę”, nes komandų sudėtys atrodė apylygės. Tačiau šis rezultatas buvo lengvai paaiškinamas: “Verdenės” komandos lyderiai A.Norvaišas ir V.Aleknavičius nusprendė šeštadienio rytą “pamiegoti” ir atėjo tik į antrą turą. Turint omeny, kad komanda buvo priversta žaisti be savo lyderių, rezultatas 6:0 nėra stebinantis,- drįstu teigti, kad netgi gan lauktinas …( Aš , įvertindamas būtent tokias komandų sudėtis,kuriomis buvo žaidžiama, būčiau prognozavęs rezultatą 5:1 , kai tuo tarpu, esant pajėgiausioms sudėtims, prognozuočiau 3:3).

Paskutinis ratas buvo netikėčiausias rezultatų prasme. Jame susitiko “Riešutas”( 2 taškai)-“Vitražas” (4 taškai) ir “Verdenė” (2 taškai) - Jaunimo klubas (0 taškų).
Susitikime “Verdenė”-Jaunimo klubas neabejotinu favoritu buvo “Verdenė”. Vienas iš “Verdenės” lyderių V. Aleknavičius nusprendė savo vietą užleisti Ž.Lipkevičiui. Matomai, “Verdenė” buvo įsitikinusi, kad , net ir žaisdama ne stipriausia sudėtimi, sugebės įveikti jaunuosius varžovus. Deja, atsitiko priešingai.. Tam, manyčiau, nemažos įtakos turėjo tai, kaip išsidėstė varžovų poros. Komandos lyderiui A.Norvaišui atiteko jaunoji E.Batkovskaja, kuriai iš anksto buvo pranašaujamas pralaimėjimas, žaidžiant pries bet kurį varžovą. Toks lentų išsidėstymas buvo palankus jaunimui. Nepaisant to, kad A.Norvaišas savo susitikimą prieš Batkovskają laimėjo, kituose dviejuose susitikimuose pergales šventė sporto mokyklos atstovai: Golubajevas laimėjo prieš Plaksij, o Aleksandravičius įveikė Lipkevičių. Laimėtas susitikimas rezultatu 4:2 prieš “Verdenę” leido jaunai Vilniaus komandai užimti trečią vietą, o netikėtai pralaimėjusi “Verdenė” galutinėje komandų rikiuotėje netgi nepateko į prizininkų gretas.

Tai tik dar kartą patvirtino mano anksčiau pareikštą nuomonę: iš “Verdenės” gretų pasitraukus Mariui Šidlai, klubas organizacine prasme nukentėjo.
Kaip šiuo atveju neprisiminti to fakto, kad šio komandinio čempionato perkėlimą iš pavasario į rudenį sąlygojo ta aplinkybė, kad “Verdenė” reikiamai datai nesugebėjo suformuoti komandos ir pageidavo keisti varžybų datą… Data pasikeitė, bet vidinės problemos organizaciniu požiūriu , kaip parodė šio čempionato įvykiai, komandoje tebeliko…

“ Patys ir kalti…” ,”Su tokiu požiūriu į varžybas daugiau ir neverti…” ,–tokios buvo kitų komandų dalyvių nuomonės ir replikos “Verdenės” komandos atžvilgiu… Belieka šiai nuomonei tik pritarti: “Jei asmeniniai interesai aukščiau komandinių” ar “ komanda neorganizuota”, tai bausmė ( vardan teisybės :)) sportine prasme už tai turėtų būti… Ji šį kartą ir buvo..

“Vitražui”, norint tapti čempionais, susitikime su “ Riešutu” užteko lygiųjų.

Nukrypsiu šiek tiek į šoną.
Asmeniškai aš pats buvau TVIRTAI nusprendęs šiame čempionate nežaisti:
1. Charakterį pakeisti sunku: žaisdamas už komandą, reaguoju gan emocingai į kiekvieną komandos sėkmę ar nesėkmę…,- vienu žodžiu, sudeginu, kaip sakoma tokiais atvejais, gan daug nervinių ląstelių… Sulaukus veteraniško amžiaus, norisi save jau patausoti , o “Riešute” neblogų žaidėjų, norinčių žaisti už komandą, yra …


2.Žaidžiu pastaruoju metu “64” šaškėmis labai retai,-vieną kartą metuose, komandiniame Lietuvos čempionate (“64” klasika.). Tai irgi skatina skeptišką požiūrį į savo žaidimą už komandą (ypač šiuolaikinėje versijoje).


Iš kitos pusės, komandos draugai (išskyrus A.Domčevą) , deja, irgi negali pasigirti didele dalyvavimo varžybose praktika. Todėl , nepaisant anksčiau išvardintų faktorių, ši aplinkybė didina mano žaidimo komandoje tikimybę , nes priešingu atveju tikrai turėčiau “neatremiamą” kozirį prieš komandos draugus: na va, Jūs dažnai žaidžiat, turit praktikos, tai ir žaiskit už komandą… :D


Šiais metais dėl įvairių objektyvių svarių priežasčių du bendraklubiai, L.Šulga ir V.Žutautas, čempionate dalyvauti negalėjo… Aš pats čempionato metu iš anksto buvau numatęs kelionę į Angliją… Buvo matyti, kad visai nesubyrėtų komanda, teks kalbinti žaisti už komandą Valių Karalių.
Pačiu paskutiniu momentu iširo mano kelionės planai. Žinojau, kad komanda, norėdama bandyti pakovoti dėl aukštesnės vietos, pageidaus, kad žaisčiau aš, o ne Valius. Po tam tikrų abejonių nusprendžiau dalyvauti ...
Mano būgštavimai (dėl savo sportinės formos) buvo ne be reikalo. Prapylęs pirmąją partiją jaunajam Golubajevui, pajuokavau : na va, koks skirtumas.. ar aš, ar Karalius… jis irgi sužaistų rezultato prasme neblogiau… Juokas juokais, bet, atvirai pasakius, ši partija privertė mane sunerimti: jei jau tokį debiutą (ištrauktas debiutas, mano akimis žiūrint, buvo gan paprastas…) sugebu pralošti, tai popieriai prasti….Pralaimėjimai psichologiškai dažniausiai paveikia. Keista, bet mane labiau “užvedė” ir supykdė ne šis pralaimėjimas, bet praleista proga laimėti antrą mikromačo partiją prieš A.Plaksij (ceitnote lengvabūdiškai sužaidžiau šabloniškai) , ko pasėkoje šis mikromačas baigėsi lygiosiomis. “Po velnių… reikia susikaupti.. negi aš taip jau nieko nebegaliu…” –mąsčiau aš po dviejų turų. Toks savęs keiksnojimas kažkuria prasme padėjo, -trečiajame ture abi partijas su V. Kudriavcevu žaidžiau susikaupęs, susitikimą pavyko laimėti, o “atsipalaidavau” tik tuo momentu, kai tas nieko jau nebelėmė….
-------------------------------------------------------------------------------
Paskutiniajame rate, ojektyviai vertinant, “Vitražo” šansai, mano nuomone, susitikime su “Riešutu” buvo didesni. Mąsčiau: pas juos du žmonės, pastoviai lošiantys “64” varžybose pagal šiuolaikinę versiją, pas mus tik vienas…
Iš kitos pusės, juokaujant galima buvo pasakyti : “bet taisykles ir mes žinome…taip kad kausimės…”.
Panašiai, paanalizavęs turnyrinę situaciją, aš ir bandžiau linksmai pries šį susitikimą nuteikinėti savo komandą: “Žiūrėkit, jiems lygių užtenka… bet mums tai lygios nieko perdaug neduoda… Taigi, “reikia jiems duoti į kailį… :) ”. Iš tikrųjų, prieš šį turą atrodė, jog tiek sužaidę lygiosiomis, tiek pralaimėję, mes nieko neprarandam ir (ar) nelaimim, nes atrodė, jog “Verdenė” savo mačą pries Jaunimą laimės, ir mes tiek pirmu atveju (3taškai) ,tiek antru atveju (2 taškai) liekam treti.
Nieko keisto, kad nebylų pasiūlymą sužaisti mačą lygiosiomis (įsitikinęs, kad, įvertinant turnyrinę situaciją, varžovai būtų tokį pasiūlymą mielai priėmę) atmetėme. Gal ir neveltui sakoma: fortūna mėgsta kovojančius. Mačą “Riešutas” laimėjo (susitikimai Norkus-Mieldažys, Domčev-Smaidrys baigėsi lygiosiomis, man pavyko įveikti Kudriavcevą).
Kaip aiškino varžybų teisėja R.Šidlauskienė, dabar abiejų komandų laukė papildomas mačas dėl čempiono titulo. Šį kartą jis baigėsi lygiosiomis (S.Smaidrys –Ž. Mieldažys 2:0; D.Norkus-A.Domčev 1:1, V.Kudriavcev-V.Puočiauskas 0:2) . Pagal papildomą kriterijų (“mažuosius” taškus ) pirmoji vieta atiteko “Vitražui”, antroji vieta- “Riešutui”.
-------------------------------------------------------------------------------------------------

Pabaigai šiek tiek apie vis tą pačią “seną bėdą”.
Papildomas mačas dėl pirmos vietos buvo žaidžiamas. Tai mes visi priėmėme kaip savaime suprantamą dalyką ir niekas dėl to neprieštaravo, bet yra du “įdomūs” momentai:
1. Kaip bebūtų keista, apie papildomą mačą šių varžybų nuostatuose formaliai nieko nebuvo rašoma, todėl, formaliai žiūrint, šis mačas neturėjo būti žaidžiamas , o čempionu turėjo tapt "Vitražas" (pagal papildomą kriterijų-“mažuosius” taškus);

2. Jau senokai dėl komandinių čempionatų (“64”, klasika) yra išdiskutuota ir nutarta galutinai, kad papildomas mačas dėl pirmos vietos žaidžiamas tik tuo atveju, jei pirmą vietą dalina tik dvi komandos ir jos tarpusavy sužaidė lygiosiomis (arba visai nežaidė, kas mažai įtikėtina). Jei kažkuri tarpusavyje yra laimėjusi , tai jai ir atitenka pirma vieta; jei komandų , dalinančių 1 vietą daugiau nei dvi, mačo irgi nėra, lemia papildomi kriterijai.
Perkėlus šią senai įtvirtintą ir išdiskutuotą nuostatą, mačas neturėjo būti žaidžiamas, o čempionu iškart turėjo tapti “Riešutas” (laimėjo tarpusavio susitikimą).

Išvada: Šie du vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, beje, iš principo prieštaraujantys papildomo mačo vykdymui
(o jis buvo vykdomas :)), rodo, kad :

Problema dėl komandinių čempionatų (“64” –šiuol. Versija ir “100”) aiškaus reglamento tebelieka .

Skelbti atsakymą