2021 m. Lietuvos komandinis ("64",klasika) čempionatas

Statistika, atsiliepimai, partijų fragmentai...
Skelbti atsakymą
Vaidas Puočiauskas
Pranešimai: 40
Užsiregistravo: 2019 Rgp 04 Sek 17:21

2021 m. Lietuvos komandinis ("64",klasika) čempionatas

Standartinė Vaidas Puočiauskas » 2021 Lap 23 Ant 09:31

Vietoj įžangos

Ruošiausi parašyti apie įvykusį komandinį čempionatą iš karto, jam pasibaigus. Deja, klastingas “Covid-19” neaplenkė ir manęs,-susirgau iš karto po čempionato. Liga privertė visus planus atidėti vėlesniam laikui, todėl sau duotą pažadą (kažką parašyti apie komandinį 2021m. čempionatą) vykdau tik dabar. Taigi:
--------------------------------------------------------------------------------
2021 m. klubinis Lietuvos čempionatas ( “64” šaškės, klasika) įvyko spalio 22-24 d. Bačkonyse. Galima jį laikyti pagrindiniu metų įvykiu Lietuvos šaškių pasaulyje, nes jame paprastai vienokiu ar kitokiu būdu (žaidžia, teisėjauja, stebi varžybas ar atstovauja klubą rinkiminėje šaškių federacijos konferencijoje) dalyvauja beveik visi respublikos pajėgiausieji žaidėjai. Ne išimtis buvo ir šis kartas.

Techniniai čempionato rezultatai:
https://results.fmjd.org/tournaments/20 ... ams&7.html

Nuotaikos pries startą

Prieš pat čempionatą, sužinojus, kad dėl techninių kliūčių (sunkumai atvykstant dėl Covid-19 ) praėjusių metų čempionas “Vitražas” bus be legionierių (be 2 baltarusių), kad dėl tos pačios priežasties vargu –bau jų turės ir “Šaškių magija” (be 2 latvių ), kad sustiprėjo “Fintas” (į šią komandą perėjo jaunasis didmeistris D.Norkus), aš apsidžiaugiau: na va, dar geriau, kad nebus legionierių, -čempionatas taps įdomesniu, dabar mes galim “pasikapoti”, atsivežę ir ne stipriausią sudėtį, nes nebus labai aiškių favoritų, į prizines vietas pretenduos net 5 komandos („Vitražas“,“ „Verdenė“, „Riešutas“, „Šaškių magija“, „Fintas“) , o kurios iš jų šansai didžiausi, ne taip jau ir lengva iš anksto įvertinti… Rašau skaičių 5, nes likusios čempionate dalyvaujančios komandos (jų buvo iš viso 15) pagal žaidėjų turimą reitingą, titulus Ir pan. atsilieka nuo šių 5-ių gan ženkliai.

Realybė greit atvėsino mano entuziazmą: sužinojau, jog jokių 5 komandų, pretenduojančių į prizinį trejetuką, nebus, nes “Vitražas” ir “Šaškių magija”, pasirodo, išvis nedalyvaus. Tuo pasinaudojusi “Verdenė” perviliojo į savo gretas “Šaškių magija” klubo lyderį didmeistrį A.Kybartą, negana to, ji dar susistiprino savo gretas jaunuoju talentu iš Jaunimo klubo V.Golubajevu. Nebeįdomu,- nusprendžiau aš: pirma vieta lyg ir aiški (“Verdenė”), nes mes atvažiuojam ne stipriausios sudėties, “Fintas”, nors ir turi neblogą sudėtį, bet vistiek neprilygsta “Verdenei”. Sportiniu požiūriu beliks vienintelė intriga čempionate: kas ką aplenks, - ar mes “Fintą”, ar “Fintas” mus.

Apie komandų sudėtis

Šių metų komandų-favoritų sudėtyse įvyko nemažai pasikeitimų. Dvi komandos, priklausančios paskutiniųjų čempionatų pagrindinei penkių favoritų grupei, “subyrėjo”, kaip jau minėjau anksčiau, tiesiogine to žodžio prasme ,- t.y. jų visai nebuvo šiame čempionate. Kodėl taip atsitiko paiškinti yra nesunku: esant įtemptai situacijai dėl koronaviruso, legionierių (žaidėjų iš kitų šalių) atvykimas tapo labai problematiškas. Priminsiu, kad pagal klubinio čempionato nuostatus už klubo komandą, kurią sudaro 4 žaidėjai su neribotu atsarginių žaidėjų skaičiumi, bet kuriame komandiniame susitikime vienu metu gali žaisti 2 legionieriai. Du praėjusio čempionato prizininkai (čempionas - klubas “Vitražas” ir sidabro medalių laimėtojai – klubas “Šaškių magija”), netekę pajėgių legionierių, nusprendė visai nedalyvauti. Mane asmeniškai šis sprendimas nuvylė: abi šios minėtos komandos, turėdamos savo gretose lyderius, daugkartinius Lietuvos čempionus, didmeistrius S.Smaidrį ir A.Kybartą, galėjo savo gretas papildyti pajėgiais Lietuvos mastu žaidėjais (tokių, likusių už kitų komandų borto, pasistengus tikrai buvo galima rasti) ir nuo to čempionatas būtų tapęs tik įdomesniu: būtų buvę 5 realūs pretendentai į tris prizines vietas. Deja, buvo nueita lengviausiu keliu: šios dvi komandos net nepateikė paraiškų, o minėtų klubų lyderius (S.Smaidrį ir A.Kybartą) perviliojo kiti du klubai. S.Smaidrys žaidė už daugkartinius Lietuvos čempionus, klubą “Riešutas”, Kybartas – už praėjusio čempionato prizininkus, klubą “Verdenė”.

Bus tęsinys...

Varžybų eiga

Net ir be minėtų žaidėjų šie du klubai yra pajėgūs kovoti dėl aukščiausių vietų, todėl, jiems abiems dar labiau sustiprėjus, galima buvo prognozuoti, kad aukso medaliai atiteks kažkuriai iš šių dviejų komandų. Sužaidus tarpusavyje lygiosiomis trečiajame rate, abiems favoritams beliko tikėtis, kad pagrindinis konkurentas, galbūt, praras kokį tašką dvikovose su kitomis komandomis. Žvelgiant į komandų sudėtis, galima buvo prognozuoti, kad bene vienintelė komanda, galinti realiai atimti taškus iš minėtų dviejų komandų, yra Šiaulių “Fintas”, turintis aiškų lyderį D.Norkų ir likusią lygią pagal žaidėjų pajėgumą sudėtį. “Verdenei” pavyko palaužti atkaklų “Finto” pasipriešinimą, o “Riešutas” mače su “Fintu” buvo priverstas pasitenkinti lygiosiomis. Pažvelgus į turnyrinę lentelę, matyti, jog būtent dvikovų su “Fintu” baigtis ir nulėmė pagrindinių favoritų vietą turnyrinėje lentelėje: čempionais tapo “Verdenė”, “Riešutas “turėjo tenkintis sidabro medaliais. Bronzos medaliai pelnytai atiteko “Finto” komandai. Šią komandą verta pagirti ne tik už iškovotus medalius. Priešingai nei favoritai, kurie stiprinosi, jei taip galima išsireikšti , žaidėjais “iš šono”, šiauliečių komandai šiais metais to trūkumo “pripaišyti” negalima, nes joje visi žaidėjai yra kilę iš Šiaulių, visi jie- Šiaulių m. trenerių auklėtiniai, ir man tai imponuoja. Sveikinimai šiai komandai, linkiu jiems ir toliau išlaikyti šiaulietišką akcentą, formuojant komandą.

Samprotavimai apie pasikeitimus komandų sudėtyse

Tiek “Verdenė” , tiek “Riešutas”, šia prasme nenusipelno tokių liaupsių: abi komandos, turėjusios jau ilgą laiką pastovias pajėgias sudėtis, pasipildė naujais komandos nariais. Taip jos abi dar labiau sustiprėjo, tačiau šis papildymas, sakyčiau, nėra natūralus, nes papildymas atėjo, vaizdžiai tariant, “iš šono”, perviliojant kitų komandų lyderius. Mano subjektyvia nuomone, sportine prasme čempionatas dėl to nukentėjo, nes intrigos, kas užims prizines vietas, praktiškai neliko.

Apie “Riešuto” komandos komplektavimą

“Riešutas”, likus keletai dienų iki čempionato pradžios, apie jokį pastiprinimą net negalvojo. Deja, įtempta epidemiologinė situacija apvertė visus mūsų planus aukštyn kojom. Nors jau iš anksto buvo aišku, kad vienas iš pagrindinių komandos narių (V.Žutautas) šį kartą nežais (iš anksto suplanuota kelonė su šeima į tolimą šalį), atrodė, kad komandą (gal ir ne stipriausios sudėties) suformuosime nesunkiai.
Bet… Likus porai dienų iki čempionato, sužinom, kad ir L.Šulga žaisti negalės( vienas iš jo šeimos narių susirgo Covid-19), kad V.Karalius dėl panašios priežasties saviizoliacijoj… Vienu žodžiu, netikėtai išlindo problema: kaip rasti 4-tą klubo komandos narį… Nevažiuosi gi žaisti su nepilna sudėtim. Aišku, klube, vaizdžiai tariant, “mokančių stumdyti” šaškes yra gan daug, galima vieną iš tokių ir nusivežti…
Iš kitos pusės, komandai, visada pretenduojančiai Į medalius, neužtenka atsivežti tik mokantį “stumdyti”, reikalavimai tokiam komandos nariui yra keliami aukštesni.

Aukštesnis komandos meistriškumas, pasirodo, ne visada padeda, ieškant reikiamo žaidėjo,- tai š.m. gan netikėtai “patyriau savo kailiu”. Pabandžius ieškoti papildymo –t.y. 4-to trūkstamo žaidėjo, iš keletos visai neblogų (Lietuvos masteliais vertinant) žaidėjų išgirdau: oi, Vaidai, už kitą komandą gal ir važiuočiau, gi už “Riešutą” žaisdamas bijosiu sugadinti komandinį rezultatą, už jį žaisdamas jausiu didelę atsakomybę, aš jos nenoriu…”…
“Še tau, boba, ir Devintinės!… niekad negalvojau, kad aplinkybė, jog komanda pretenduoja į aukštą vietą, gali tapti kliūtimi norui už ją žaisti… ”, - pagalvojau aš tada, išgirdęs tokius paaiškinimus. Po to, apsiraminęs, permąsčiau dar kartą: ko aš stebiuosi,- juk ir pats panašus (cha cha…) esu. Sulaukus garbaus amžiaus, man vis dažniau ateina mintis sudaryti antrą komandą ir žaisti už ją, nes antra komanda į aukštą vietą nepretenduos, tad galėsiu žaisti grynai savo malonumui, be įtampos, galėsiu nesijaudint, kad blogai sužaisiu, ir t.t. ir pan.

Mąstau toliau: na ką darysi.. būsim ne stipriausios sudėties…Vistiek sportinė intriga turėtų būti, bandysim kovoti bent dėl prizinės vietos…šansų tai padaryti bus…
Taip besamprotaujant, staiga aš supratau: stop, ką čia aš postringauju apie intrigą, juk aš dar 4-to žaidėjo neradau…. o be vieno žaidėjo važiuoti į čempionatą atrodo visai nerimta… Gal tada visai nevažiuoti?
Na dar rūpi sužinoti: gal čia tik gandai apie susistiprinusią Verdenę? Neiškentęs paskambinu Andriui Kybartui. Pasirodo, gandai teisingi, viskas tikra,- Andrius yra pažadėjęs žaisti už “Verdenę”. Na tegu žaidžia,- galvoju aš, - komandos tai jis neturi. Iš kitos pusės žiūrint, paima apmaudas: sugadino ta “Verdenė”, prisikviesdama žaidėjų iš šono, čempionato intrigą … čempionas dabar aiškus. Panašiai, žiūriu, samprotauja ir S. Smaidrys, su kuriuo bandom aptarinėti būsimo čempionato peripetijas. Ir staiga šast man mintis: palauk… Kybartas neturėjo komandos ir jį “Verdenė” pasikvietė, pati turėdama, vaizdžiai tariant, pilną maišą žaidėjų , o mes tai neturim žaidėjo išvis , tai gal pasikviesti Smaidrį į komandą. Šiokį tokį “alibi”- pasiteisinimą dėl įvykusių pasikeitimų juk turėsime (cha cha…): juk būtent NE MES, o jie-t.y. “Verdenė”, pirmi šitą košę su žaidėjais užvirė; mes tai išvis žaidėjo neturime, o jie susistiprino net dviem lyderiais iš kitų komandų, turėdami pilną komandą…

Pusiau juokais, pusiau rimtai pasiūlau Sigitui: žiūrėk, jie jau čempionais iš anksto jaučiasi, gal pabandom atkurti intrigą...
Sigitas: tu čia rimtai?
Aš: tai apsispręsk, tu juk be komandos, vis bus įdomesnis čempionatas…. Galėsim ir mes su tokia sudėtim pakovot dėl 1-os vietos ….

Žinojau, kad Sigitas turi gan principinę neigiamą nuostatą apie staigius žaidėjų perėjimus iš vieno klubo į kitą. Matau, kad Sigitas dvejoja, todėl tęsiu:
- Na vistiek Tu komandos neturi... Sužaisi už mus, juk tokie perėjimai į kitą klubą metų bėgyje LŠF yra leidžiami, tik galioja principas, kad vienų kalendorinių metų bėgyje žaidėjas negali atstovauti dviem klubams, na tai šiais metais ir težaisi už mus.. Čempionatas bus įdomesnis, nes sportinė intriga tai bus…
Ir nors Sigitas dvejojo, bet mintis apie intrigą jam irgi patiko,-tad beliko jį įtraukti į paraišką.

Bus tęsinys...

Sportinė intriga

Kaip parodė čempionato eiga, pagrindinė sportinė intriga (kas taps čempionais) čempionate iš tikrųjų buvo, nes situacija keitėsi tai vienos, tai kitos komandos naudai. Abu favoritai susitiko jau 3 rate, nes jau po 2 ratų, kaip bebūtų keista, beliko tik dvi komandos (“Verdenė” ir “Riešutas”), nepradusios komandinių taškų. Abi šios komandos turėjo po 3 žaidėjus, pralaiminčius komandiniuose čempionatuose labai retai. Nepaisant to, jog jaunasis talentas V. Golubajevas (“Verdenė”) ir Ž. Mieldažys (“Riešutas”) Lietuvos mastu yra pajėgūs žaidėjai, buvo aišku, kad šiame susitikime būtent jie bus priešininkų komandos pagrindiniai taikiniai, nes likę abiejų komandų žaidėjai yra dar labiau tituluoti, turi aukštesnį reitingą ir pralaimi, kaip minėjau, komandinėse varžybose itin retai.

Burtai lėmė tokias poras: A.Domčev-A.Norvaišas, V.Puočiauskas- A.Kybartas, S.Smaidrys-V.Aleknavičius, Ž.Mieldažys –V.Golubajevas. Ištraukus burtus, mes su Aleksejum juokavom: na tegu ir išsiaiškina dabar šita pora (Žilvinas Mieldažys su Valentinu Golubajevu), kas stipresnis. Kaip ir reikėjo tikėtis, likusių 3-jų porų abi partijos baigėsi lygiosiomis, o minėtoje dvikovoje įvykiai buvo įdomesni. Žilvinui laimėjus pirmąją partiją, “Riešutas” išsiveržė į priekį. Sužaidus pirmąją mačo dalį, labai realu buvo tai, kad “Verdenei” aukso medaliai “nuplauks į šoną”: pralaimėjus pagrindiniams konkurentams, šansų užimti 1 vietą praktiškai nelieka,nes bus atsiliekama 2 taškais, atiminėti ateityje taškus iš varžovų nelabai yra kam, o net ir pavijus (kas mažai tikėtina), taškų lygybės atveju, pralaimėtas tarpusavio susitikimas nulems varžovams aukštesnę vietą pagal šį papildomą kriterijų. Šiuo momentu (po pirmos mačo dalies) prie manęs priėjo Mantas Janavičius (“Verdenės” komandos atsarginis žaidėjas). Mantas, liūdnokai šypsodamasis, ištarė: “ Kokią stiprią sudėtį besuformuoja “Verdenė”, bet nuo “Riešuto” vistiek visada gauna...”.

Aišku, tuo momentu man buvo malonu girdėti iš priešininkų komandos nario ištartą frazę. Atrodė, kad aukso medaliai mūsų komandai jau labai arti. Bet neveltui yra patarlė “Nesakyk op, neperšokęs per griovį…”. Jaunasis V. Golubajevas savo antrąją mikromačo partiją laimėjo. Komandų- lyderių susitikimas baigėsi 4:4. Visa kova dėl čempiono titulo dar laukė ateityje.

Čempionas praktiškai išaiškėjo po 6 rato, kai “Riešutui” nepavyko įveikti “Finto”.

Aš pats išvakarėse niekaip negalėjau užmigti… Spėju, kad tai buvo Covid-19, kuriuo susirgau iškart po čempionato, pradiniai simptomai,- ir atėjau į susitikimą su “Fintu” po bemiegės nakties. Ir nors temperatūros dar neturėjau bei jokių ypatingų negalavimų, išskyrus atsiradusį kosulį, dar nejaučiau, galvoje, kaip sakoma tokiais atvejais, buvo tuščia, jaučiausi jau nekaip…

Smaidriui paklausus apie savijautą, pasiskundžiau, kad jaučiuosi prastai. Sigitas sako: tai siūlyk lygias. Mąstau: gal ir teisingas patarimas, nes savijauta labai nekokia; iš kitos pusės, norint kovoti dėl aukso, “Fintą” privalome nugalėti (tokiu atveju dėl pirmos vietos būtų papildomas blic-mačas pries “Verdenę”), o tai labiau tikėtina padaryti, žaidžiant prie 4 lentų (man žaidžiant) nei prie trijų lentų (mano lygiųjų be žaidimo atveju). Dvejoju, kaip reikėtų pasielgti. Nusprendžiu, įvertindamas savo stovį, paklausyti Sigito patarimo ir, padaręs kelis ėjimus, siūlau savo priešininkei (Mildai Jocaitei) lygiąsias. Matau, kad Mildai šis pasiūlymas yra kažkiek netikėtas (partija tik tik prasidėjo), nes po pasiūlymo laukė kelių sekundžių pauzė. Tuo metu aš spėjau pamąstyti: o dabar ir išsispręs, žaist man ar ne, nereiks man pačiam spėlioti. Laukdamas Mildos atsakymo, supratau, kad širdyje aš net noriu, kad jinai su pasiūlytom lygiosiom nesutiktų, nes aš savo “pilietinę pareigą” (cha cha…), tiksliau sakant, “apsidraudimą”, būsiu įvykdęs (lygiąsias gi pasiūliau), niekas iš komandos draugų negalės man dabar priekaištauti, kad neįvertinau savo blogos savijautos….
Milda po kelių sekundžių pauzės ištarė: gerai. Tuo momentu aš vis dar svarsčiau mintyse, ar gerai pasielgiau. Ta pati dilema (žaisti ar siūlyti lygiąsias ) manęs laukė ir antrojoje partijoje. Tik šį kartą buvo truputį aiškiau, nes pirmosiose mačo partijose D.Norkus įveikė Ž.Mieldažį, A.Domčev- Petrauską ir tuo momentu mače buvo pusiausvyra. Buvo aišku: jei Smaidrys savo susitikimą laimės, reikia sumažinti riziką ir geriau man pačiam siūlyti lygiąsias, gi tuo atveju, jei Smaidrys nelaimės, reikia tą riziką didinti ir jokių lygių nesiūlyti. Beje, Milda, išgirdusi lygiųjų siūlymą antrojoje partijoje, šį kartą pauzės nebedarė (matomai, po įvykių pirmojoje partijoje jau buvo tam pasiruošusi :) ) ir sutiko su pasiūlymu iškart.

Visi mes protingi, praėjus laikui. Dabar, kai žinai galutinį rezultatą (mačas su Fintu baigėsi lygiosiomis, nes Petraitis apsigynė pries Smaidrį), supranti, kad, nepaisant blogos savijautos, man reikėjo žaisti. Tiesa, mano pralaimėjimo atveju grėstų nukritimas iš antros vietos į trečią, bet ta aplinkybė iš principo mažai ką lemia, kai yra galimybė kovoti dėl pirmos vietos. O tuo momentu aš pats ir visa komanda vis dar tikėjomės, kad paskutinėje mačo partijoje Smaidriui pavyks “užpainioti” Petraitį. Deja… Mačas su “Fintu” baigėsi lygiosiomis.

Rezultatų vertinimas

Trys pirmi prizininkai buvo lengvai nuspėjami dar prieš prasidedant čempionatui. Spręskit apie tai Jūs patys. Komandos turėjo tokį reitingą :

1 "VERDENĖ" 2380 1

2 "RIEŠUTAS" 2351 2

3 ŠK "FINTAS" 2273 3

4 ŠK "BALTIJA" 2097 7

5 ŠILUTĖS ŠŠK 2093 5

6 "DUBYSA" 2073 4

7 KUPIŠKIO ŠK 2061 6

8 ŠK "SMŪGIS" 2021 12

9 LASF 1591 11

10 "CEITNOTAS" 1517 13

11 "BIJŪNĖLIS" 1121 9

12 MARIJAMPOLĖ 1057 10

13 ŠK "TAKTIKA" 1032 14

14 JAUNIMO 0 8

15 "ALITAS" 0 15

Šioje lentelėje pirmo stulpelio skaičius-komandos vieta pagal reitingą, po komandos pavadinimo rodomas komandos reitingo vidurkis.
paskutinio stulpelio skaičius- užimta vieta čempiionate.

Didžiulis reitingo skirtumas tarp pirmojo trejetuko ir likusių komandų reitingų lentelėje yra akivaizdus.

Vertinant bendrai, galima sakyti, kad netikėtumų nebuvo, nes prizininkų trejetas išsidėstė taip kaip juos iš anksto rikiavo reitingų lentelė.

Bus tęsinys...
Paskutinį kartą redagavo Vaidas Puočiauskas 2021 Lap 29 Pir 11:06, redaguota 5 kartą(us).

Vaidas Puočiauskas
Pranešimai: 40
Užsiregistravo: 2019 Rgp 04 Sek 17:21

Re: 2021 m. Lietuvos komandinis ("64",klasika) čempionatas

Standartinė Vaidas Puočiauskas » 2021 Lap 28 Sek 13:29

Tęsinys...

Pamąstymai apie ateitį (dėstau savo asmeninę nuomonę)

Paliesiu 3 klausimus.

1.

Komandos šį kartą žaidė be legionierių. Mano asmenine nuomone, komandiniame Lietuvos čempionate ateityje LEGIONIERIŲ reikėtų išvis atsisakyti. Aš jau buvau pateikęs savo mintis šia tematika anksčiau. Laiko praėjo nemažai, todėl pakartosiu beveik žodis žodin dar kartą.

Neturiu kažkokių asmeninių pretenzijų atvykstantiems žaidėjams iš kitų šalių. Netgi priešingai: pvz., mane sieja puikūs asmeniniai santykiai su meistru iš Peterburgo A.Napreenkovu, nes esame seni draugai dar nuo jaunystės laikų, simpatizuoju meistrui iš Latvijos Jurkurens, kuris senai jau tapęs „savu“, nes žaidžia Lietuvos turnyruose nuo labai senų laikų, patinka man ir didmeistris iš Maskvos A.Kalačnikov, nes randu su juo bendrą šneką, man jis artimas savo mentalitetu, ir t.t. ir pan.

Nepaisant to, pats faktas, kad komandose yra žaidėjai-užsieniečiai man nepatinka. Jie turi žaisti, mano supratimu, ne Lietuvos čempionate, o kitokio pobūdžio turnyruose.

Grįžtu prie pačios problemos. Kodėl man nepatinka užsieniečiai Lietuvos komandiniame čempionate ? Atsakysiu :

a) Kai kurie Lietuvos stiprūs žaidėjai netenka galimybės žaisti šiame čempionate. Už silpną komandą jie žaisti nenori, nes, būdami asmeniškai stipriais žaidėjais, nori bandyti pakovoti dėl aukštesnių komandinių pozicijų... Už stiprią komandą jie žaisti negali, nes išstumiami žaidėjų iš užsienio. Tad kyla retorinis klausimas ‘ką mes skatiname’ ? ( ar Lietuvos žaidėjų aktyvumą ar žaidėjų –užsieniečių aktyvumą…)

b) Man nesižiūri (nors tu ką daryk ), kai skelbiama ar rašoma ( o gali būti tas net ir neskelbiama bei nerašoma, bet esmė tai nesikeičia) :

Lietuvos komandinio čempionato nugalėtojais tapo:
; ....; Baltarusijos atstovas....; Baltarusijos atstovas ...; ;..........................;
arba
Lietuvos komandiniame čempionate prizininkais tapo komanda, kurią sudarė:
: ...; ...; Latvijos atstovas...... ; Rusijos atstovas...; ......;

Žiūrint į komandas –prizininkes, tada kyla natūralus klausimas:
Čia Lietuvos čempionatas ar Europos ar buvusios Tarybų Sąjungos....?

c). Yra oponentų, kurie teigia: "kaip gerai, juk čia atvažiuoja tokie stiprūs žaidėjai.. Juk tik svajonė su jais pažaisti...".

Komentaras: gal kažkam ir svajonė, bet bent man tai tikrai ne, nes mūsų lietuviški didmeistriai jau įrodė pasauliui, kad yra iš principo ne ką prastesni... Bet tiek to... Gal pažiūrėkim atidžiau į tą galimą tokių „svajotojų“ sąrašą. Galima pasamprotauti:

komandų, kuriose yra užsieniečiai, žaidėjai prieš savus nežaidžia,-taigi jie iš tokių „svajojančių“ sąrašo iškrenta...

pagrindiniai konkurentai irgi iš tokio sąrašo iškrenta, nes jiems sportine prasme geriau kad tų užsieniečių nebūtų ...

na o likusieji tai ir sužaisti nelabai gauna, nes su lyderiaujančiomis komandomis paprastai net ir nesužaidžia ... O jei netyčia vienas-kitas ir sužaidžia, tai , norint tobulėti ,“ gaunant pamokų“, jiems užtektų žaidimo ir su vietiniais stipresniais ...

Taigi ir belieka balsuotojų sąraše „už žaidėjus iš užsienio" praktiškai tik tie, kurie patys tuos užsieniečius ir rinko...

d) Į mintį, kad taip treniruojame Lietuvos žaidėjus, atsakau su jumoru.

Į klausimą „Ką mes labiau treniruojame,- savus ar svetimus ?“
atsakau : “labiau treniruojame svetimus ... ”. :D

e) Juokas juokais, bet su tais užsieniečiais komandose, manau, vis labiau prarandame vietinių žaidėjų aktyvumą. Juk ar ne dėl to dingo pastaraisiais metais iš komandinių čempionatų neblogi Lietuvos mastu žaidėjai V.Kudriavcev, S.Laurutienė, A.Papulovas, S. Kulakauskaitė, A.Šugajevas ir t.t. ir pan.?

f) Beje, atsirado dar vienas niuansas: tas faktas, kad dabar visame pasaulyje vyksta įnirtinga kova su Covid-19, bent jau artimiausiame laikotarpyje yra greičiau argumentas "prieš" nei "už", svarstant legionierių dalyvavimo galimybę...

Reziume

Siūlau naujai išrinktai federacijai įvykdyti klubų balsavimą LEGIONIERIŲ klausimu.

P.S.
Jei jau labai norim pajėgių žaidėjų-užsieniečių, tai imkim juos ne į komandas, bet organizuokim, pvz., Pabaltijo ar Pabaltijo ir Baltarusijos komandinį čempionatą, darykim tarptautinius turnyrus ir kvieskim užsieniečius juose dalyvauti.. (pasigendu aš, pvz,. stiprių žaidėjų iš užsienio J.Kulikausko memoriale)

2.

Tiek ankstesnių čempionatų, tiek šio čempionato rezultatai patvirtina jau senai mano tvirtinamą teiginį: kai kurių jaunų žaidėjų reitingai yra nuvertinti (per maži). Mano asmenine nuomone, kažkąip tą problemą reikėtų spręsti. Gal vertėtų pagalvoti apie tam tikro reitingo suteikimą jaunimo amžiaus Lietuvos čempionatų prizininkams ?

Na nežinau, kaip tą tiksliai reikėtų apiforminti, bet nenormaliai atrodo, kai Lietuvos čempionate dalyvaujantis Vilniaus Jaunimo klubas išvis neturi jokio reitingo, bet užima čempionate vietą lentelės viduryje. Beje, ir Šiaulių “Dubysos” parodytas rezultatas dar kartą patvirtina mano teiginį: jaunų žaidėjų reitingai yra nuvertinti. Šios jaunų žaidėjų komandos parodytas rezultatas, vertinant skirtumą tarp vietos reitingų lentelėje ir užimtos vietos, irgi yra vienas geriausių tarp visų komandų (pakilimas per 2 vietas). Atkreipiu dėmesį, kad ir jos užimta aukšta 4 vieta pasiekta gan įtikinamu būdu: ji ją užėmė “švariai” ( be jokių dalybų), komanda čempionato metu sužaidė su visais trim prizininkais, tuo tarpu artimiausi konkurentai -ne.

Atrodytų kas čia tokio, –ateis laikas, surinks jaunimas tą reitingą… Iš dalies taip…

Bet, vertinant Iš kitos pusės, galima pasamprotauti ir priešinga linkme.
Komandinis čempionatas yra pagrindinis metų įvykis, visiems jo dalyviams yra skaičiuojamas reitingas. Būtų keista, jei būtų kitaip… Norėtųsi, kad reitingai būtų skaičiuojami kiek įmanoma teisingai…deja, esant tokiai situacijai su jaunųjų žaidėjų reitingais, gaunasi iškreiptas vaizdas…
Visi tie, kurie gauna į varžovus jauną žaidėją, kuris žaidžia palyginti jau gan neblogai, o jo reitingas visai mažas, reitingo prasme nukenčia…
Prieš porą metų akivaizdūs to pavyzdžiai buvo jaunieji vilniečiai V.Golubajevas ir E.Aleksandravičius, turėję aiškiai per žemą reitingą.
Beje, tas pats Valentinas, net ir dabar, jau pakilus jo reitingui, mano giliu įsitikinimu, vertas žymiai didesnio įvertinimo … O kodėl taip yra? Manau, kad panašiais atvejais bėdos su reitinginiais įvertinimais ateina dar iš praeities…

Dabartiniu metu akivaizdus to pavyzdys yra D.Venclovas iš Jaunimo komandos, turintis nulinį reitingą...
Taip ir norisi užduoti klausimą: tai jis ką… ? visai pradžiamokslis šaškėse yra, kad jam duodamas nulinis reitingas? …
“Nesąmonė su tais reitingais..” - tokia yra mano nuomonė šiuo ir panašiais atvejais….

Reziume

Manau, kad jauniems žaidėjams, kurie tampa respublikinių ar Europinių (pasaulio) čempionatų nugalėtojais ar prizininkais savo amžiaus grupėje, turėtų būti suteikiami kažkokio dydžio pradiniai reitingai….

P.S.
Kokie būtent, - spręsti ne man… Galbūt, galimas kitoks problemos sprendimas, bet, manau, yra nenormalu, kai komanda (Jaunimo ŠK), kurios žaidėjai nei vienas neturi reitingo, užima respublikinio komandinio čempionato vietą lentelės viduryje… Pašaržuosiu: tai kokį reitingą tada suteikti atstovams komandų, atsidūrusių žemiau minėtos komandos,- gal minusinį ? (cha cha…)

3.

Šiemet, kaip būdavo ir ankstesniais metais, sulaukėme komandų sudėčių pasikeitimo. Žaidėjų perėjimai iš vieno klubo į kitą nėra kažkas neįprasto, todėl kažkokio ypatingo dėmesio šis faktas, matomai, nesusilauktų didesnio dėmesio. Bet šie metai šiuo požiūriu yra šiek tiek ypatingi: komandas pakeitė net 3 žaidėjai, kurie buvo komandų, pretenduojančių į prizines vietas, nariais; žaidėjai, kurie yra Lietuvos rinktinės nariai ir užima labai aukštas vietas reitingų sąraše. Prie didesnio dėmesio susilaukusio žaidėjų perėjimų pridėčiau ir jaunojo V.Golubajevo migravimą į kitą klubą. Jis gal ir neturi šiai dienai labai aukšto reitingo, bet Lietuvos mastu yra tikrai pajėgus žaidėjas.

Aišku, kad tokie perėjimai susilaukia didesnio dėmesio, nes jie gali kardinaliai pakeisti komandų, pretenduojančių į prizinkus, pajėgumus, o kartais net ir patį tokių komandų sąrašą. Ir jei Domanto Norkaus perėjimas į Šiaulių “Fintą”, sakyčiau, yra gan natūralus (jis yra Šiaulių m. trenerių auklėtinis, gimęs Šiauliuose, pats perėjimas buvo užfiksuotas gerokai anksčiau nei prasidėjo čempionatas), tai kiti 3 perėjimai (A.Kybarto iš klubo “Šaškių magija” į klubą “Verdenė”, S.Smaidrio iš klubo “Vitražas” Į klubą “Riešutas”, V.Golubajevo iš Jaunimo klubo į klubą “Verdenė”) susilaukė platesnių komentarų, nes jie įvyko prieš pat čempionatą.

Iš juridinės pusės viskas tvarkoje: tokie perėjimai LŠF leidžiami …..
Daugiau diskusijų kelia tai, kad tie perėjimai padaryti prieš pat čempionatą…

Reziume

Gal vertėtų panašių perėjimų tvarką sugriežtinti: pvz., būtina pranešti LŠF apie perėjimą iš klubo į klubą iki tam tikros datos- pvz., tų metų balandžio 1 ar panašiai.
Norėtųsi šiuo atžvilgiu truputėlį griežtesnės tvarkos…

Gal verta naujam LŠF komitetui apsvarstyt “perėjimų iš vieno klubo į kitą tvarką”, ją labiau reglamentuojant?

Skelbti atsakymą